Kišenpinigiai – bene efektyviausias būdas vaikui mokytis elgtis su pinigais. Tačiau kaip tai daryti teisingai, žino ne kiekvienas. Tėvams dažnai kyla klausimų: nuo kada pradėti, kokią sumą skirti, kokiais intervalais duoti? Ir apskritai – duoti ar ne?
Mano atsakymas vienareikšmis – TAIP! Kišenpinigiai yra geriausia praktika vaikui mokytis valdyti pinigus, suprasti jų vertę, klysti ir patirti savo sprendimų pasekmes. Klaidos, padarytos dabar, ateityje gali padėti išvengti daug rimtesnių finansinių klaidų suaugus.
Jei jau nusprendėte duoti vaikui kišenpinigius (labai tikiuosi, kad taip), svarbu žinoti, kada pradėti. Kadangi vaikų branda ir gebėjimai labai individualūs, griežtų amžiaus ribų nėra. Svarbiausia – kartu mokyti vaiką skaičiuoti, pažinti kupiūras ir monetas, suprasti, kiek centų sudaro eurą, bandyti skaičiuoti grąžą ar planuoti norimo daikto kainą.
Dažniausiai tėvai pradeda duoti kišenpinigius vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Tačiau pradėti verta anksčiau – nuo mažesnių sumų. Pirmoji klasė ir taip atneša daug naujovių: naują režimą, daugiau atsakomybės, savarankiškumo. Jei tuo pačiu metu vaikas pirmą kartą gauna ir pinigų, jam gali būti sudėtinga viską suprasti iš karto.
Todėl verta pradėti dar prieš mokyklą, net ir nuo 10–20 centų per dieną. Taip vaikas pamažu susipažins su pinigų valdymu, o vėliau lengviau pereis prie didesnių sumų ir ilgesnių laikotarpių tarp gavimų.
Nepamirškime ir to, kad grynųjų pinigų naudojimas sparčiai mažėja. Vis dažniau atsiskaitome kortelėmis ar internetu, tad finansinis pasirengimas tampa dar svarbesnis.
Reguliarumas – vienas svarbiausių kišenpinigių principų. Jei pinigai bus duodami chaotiškai, vaikui bus sunku mokytis planuoti. Kišenpinigius skirkite nuosekliai: pradžioje kasdien, vėliau kelis kartus per savaitę, dar vėliau – kartą per savaitę ar du kartus per mėnesį. Taip vaikas mokysis planuoti savo biudžetą.
Didelė tikimybė, kad pradžioje vaikas visus pinigus išleis labai greitai. Leiskite klysti ir patirti savo poelgio pasekmes. Tai gali būti viena vertingiausių pamokų. Kodėl? Nes geriau mažos klaidos vaikystėje, nei didelės finansinės problemos suaugus. Geriau dabar prarasti 5 eurus, nei vėliau išleisti visą atlyginimą per kelias dienas, nesuprantant finansinių pasekmių.
Praktikoje dažnai tenka girdėti istorijas apie jaunuolius, kurie pradėję savarankišką gyvenimą nesupranta elementarių finansinių principų. Dažniausiai taip nutinka ne dėl neatsakingumo, o dėl to, kad vaikystėje tiesiog trūko finansinio ugdymo.
Todėl jei vaikas kišenpinigius išleidžia per anksti, neskubėkite jo gelbėti. Leiskite patirti pasekmes. Jei pietums mokykloje pinigų nebeliko, galima pasiūlyti įsidėti maisto iš namų. Svarbiausia – ne pykti, o aptarti situaciją, padėti suprasti klaidas ir kartu ieškoti geresnių sprendimų.
Tikiuosi, kad pagrindiniai kišenpinigių principai tapo aiškesni ir lengviau pritaikomi kasdienybėje. Būkite finansiškai raštingi ir ugdykite šį svarbų įgūdį savo vaikams. Ateityje jie jums už tai tikrai padėkos!