Taupymas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas – arba taupai, arba ne. Dažniausiai vaikai, padedami tėvų, su taupymu susipažįsta dar ankstyvoje vaikystėje. Daugelyje šeimų tai tampa natūraliu įpročiu. Vis dėlto svarbu suprasti, kad taupymas nėra vien pinigų atidėjimas. Tai ir požiūrio, įpročių bei finansinio mąstymo ugdymas.
Labai dažnai mūsų santykį su pinigais formuoja vaikystėje girdėti įsitikinimai. Jei apie pinigus buvo kalbama mažai arba vyravo neigiamos nuostatos, jos gali lydėti ir suaugus. Vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų – kad taupyti yra nuobodu, nemalonu ir reiškia nuolatinį malonių dalykų atsisakymą. Tačiau vaikams galime parodyti visai kitokį požiūrį. Taupymas gali būti įdomus, motyvuojantis ir džiuginantis procesas, nes jis padeda pasiekti norimus tikslus. Juk susitaupius svajonei ar trokštamam pirkiniui ateina džiaugsmas ir pasididžiavimas savimi.
Dar vienas itin svarbus principas – taupyti verta pradėti nuo pat pirmųjų gautų ar uždirbtų pinigų. Dažnai girdime rekomendaciją atsidėti bent 10 procentų pajamų. Tačiau daugelis žmonių šį įprotį išsiugdo per vėlai arba apskritai jo neturi. Jei vaikas nuo mažens supras, kad dalį pinigų reikia atsidėti, šis įprotis taps toks pat natūralus kaip kasdienė higiena. Ateityje tai gali padėti išvengti daugybės finansinių klaidų.
Svarbu mokyti vaiką ne tik taupyti, bet ir skirstyti savo pinigus. Pajamos turėtų būti paskirstomos skirtingiems tikslams: taupymui, išlaidoms, pramogoms, edukacijai ar net dalijimuisi su kitais. Šį įprotį lengviau formuoti naudojant kelias taupykles skirtingiems tikslams. Dar geriau, jei tikslai yra vizualizuoti – užrašyti ar nupiešti ant taupyklių.
Tikslų išsikėlimas yra ypač svarbi taupymo dalis. Kai vaikas taupo be aiškaus tikslo, motyvacija dažnai būna silpnesnė. Tačiau konkretus noras leidžia geriau suprasti, kodėl verta laukti ir planuoti. Net ir mažiems vaikams galima padėti tai suprasti. Pavyzdžiui, su mano 3,5 metų sūnumi buvome sukūrę vizualų taupymo planą – jis spalvino monetas pagal sutaupytą sumą, o norimas pirkinys nuolat buvo matomoje vietoje. Tai padėjo ne tik sekti progresą, bet ir mokė kantrybės, planavimo bei sąmoningesnių sprendimų.
Labai svarbu, kad mažesnių vaikų taupyklė būtų permatoma, pavyzdžiui, stiklainis. Matydamas augančią sumą, vaikas lengviau suvokia progresą ir išlaiko motyvaciją. Taip pat būtina atsižvelgti į vaiko amžių – kuo jaunesnis vaikas, tuo tikslai turėtų būti lengviau ir greičiau pasiekiami.
Taupymas nėra tik pinigų kaupimas. Tai vertingas procesas, kuris ugdo atsakomybę, kantrybę, gebėjimą planuoti ir siekti tikslų. Vaikui augant, taupymo būdai gali keistis – nuo stiklainio pereinant prie asmeninės sąskaitos ar taupomosios sąskaitos banke. Svarbiausia, kad pats įprotis ir teisingas požiūris į pinigus būtų formuojamas nuo mažens.
